Apgautas skonis

2011 m. Nr.3 (7)

Numerio tema „Apgautas skonis"

Sveikas, mielas slaitytojau!

„Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“ – mes vėl kviečiame kalbėtis apie maistą. Nes jis – mūsų maistas, mūsų duona kasdieninė – tai ne tik baltymai, riebalai ir angliavandeniai, duodantys peno fiziniam kūnui. Tai ir įkvėpimas, ir paguoda, ir džiaugsmas, ir bendrystė, tai gija, jungianti visus šios žemės gyventojus į vieną ratą, į nenutrūkstamą grandinę, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Todėl kalbėti apie maistą galima be galo. Juk maisto reikia visiems, o jį visi vertiname pagal skonį. Prisipažinkime, juk kartais yra visiškai nesvarbu, kiek daug išmanome apie vieno ar kito produkto sudedamąsias dalis, jo maistinę vertę ar aplinkosaugos kaštus, mūsų pasirinkimą ima ir nulemia skonis. Skanu arba ne. Ir kaip gaila, kad šiuolaikinės technologijos leidžia šiuo žmogaus pojūčiu manipuliuoti, jį apgauti, suklaidinti ir įbrukti, kaip sakoma, „katę maiše“. Gaila, nes Ajurvedos – mokslo apie žmogaus gyvenimą – išmintis teigia, kad žmogų pasotina ne „kalorijų krepšelis“, o maiste esančių skonių įvairovė. Kuo daugiau skonių pajuntame, tuo sotesni jaučiamės.

Dabar visi skoniai nublanko, prekybos centruose parduodamų produktų skonis tapo universalus, o šalia saldumo, sūrumo, rūgštumo ir kartumo kaip lygus tarp lygių stojo umami skonis. Ko gero, daugelis net nežinome, jog turime tokį – penktąjį – skonį. Jis kaip tas šeštasis jausmas – tu lyg jį ir jauti, o konkrečiai nusakyti negali. Tad galima būtų sakyti, kad šitaip galbūt žmonija evoliucionuoja, tačiau įsigilinus supranti, jog, greičiau, priešingai. Umami skonį, kurį sukelia laisvi glutamatai, natūraliai esantys bran